Iš istorijos žinome, kad visame pasaulyje, norint įamžinti vieną ar kitą įvykį, visuomet buvo kalbama apie kažkokią atskaitos datą, reiškiančią, kad pasaulyje viskas pasikeitė. Tikriausiai negalėtume net įsivaizduoti, ką reiškė senovės romėnams posakis "nuo Romos miesto įkūrimo". Nežinome, ką jautė senovėje graikai, skaičiuodami savo gyvenimo metus olimpiadomis, kurių šiais laikais buvo dar tiek mažai. O ką jau bekalbėti apie neužmirštamą krikščionių skaičiavimą "Viešpaties metais", kuriuo naudojamės ir dabar?
Šiandien mūsų minima data - 1918 m. vasario 16-oji yra kur kas mažesnė: viso labo devyniasdešimt dveji metai, tačiau tai data, kai mes suvokiame save, kaip laisvus lietuvius ir krikščionis. Tai data, primenanti mums, kad Lietuvos gyventojas ir belaisvis - tai dvi nesuderinamos sąvokos.
Dievas leidžia žmogui būti laisvam. Tai didžiulė dovana ir drauge nepaprasta atsakomybė. Džiaugtis laisve mokame visi. Ginti laisvę moka nedaugelis...
Šiandien mums visiems verta pamąstyti apie tai, kad didžiausia krizė, nuo kurios privalome ginti savo Tėvynę - tai moralinė krizė. Tik tuomet galime kalbėti apie žmones, pasiryžusius ginti savo Tėvynę, jei tai bus žmonės, kurių širdyse bus tvirtas teisingumo jausmas, bet drauge jose nebus neapykantos.
To linkiu Jums, gerbiamieji vadai ir kariai. Būkime teisingi ir ištikimi savo Tėvynei. Neužmirškime, jog esame pašaukti tiesai ir garbingumui. Galbūt, mūsų Tėvynės kelyje bus dar daug erškėčių ir akmenų, tačiau visuomet kiekvienos tautos istorijoje buvo reikalingi žmonės, mokantys žvelgti toliau, sugebantys pamatyti šviesią savo Tėvynės ateitį. Manau, kad tokie žmonės esate Jūs.
Visus nuoširdžiai sveikinu Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga!
